Siūlymas – griežtinti subsidijų už prastovas mokėjimą

Dalis šalies įmonių, šešis mėnesius po pirmojo karantino gaunančių maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas, pasibaigus karantinui atleido dalį žmonių, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Todėl Inga Balnanosienė siūlo griežtinti paramos mokėjimą.

"Čia nekalbame apie piktnaudžiavimus, o kalbame apie įmonių pasinaudojimą skiriama parama maksimaliai nebūtinai dėl to, kad tos paramos reikia. Tokių įmonių buvo ne 10 ir ne 100. Mes suskaičiavome apie 2,5 tūkst., kurios maksimaliai šešis mėnesius gauna šimtaprocentinę poprastovinę subsidiją", - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Užimtumo tarnybos vadovė.

I. Balnanosienės teigimu, kai kurios įmonės į prastovas darbuotojus išleisdavo dienai ar dar trumpiau ir vis tiek gauna subsidijas. Pasak jos, paramą reikėtų skirti tik žmonių neatleidusioms įmonėms.

Be kita ko, ji siūlo atsisakyti labiausiai nukentėjusių įmonių sąrašo ir subsidijas skirstyti atsižvelgiant į įmonių paskelbtų prastovų trukmę ir kitus veiksnius.

Į prastovas išleistiems darbuotojams per pirmąjį karantiną buvo mokamos valstybės subsidijos - jos siekė 90 proc. darbo užmokesčio (vyresniems - 100 proc.), bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).

Birželio viduryje atšaukus karantiną, darbdaviai subsidijas gali gauti iki šių metų pabaigos: pirmus du mėnesius valstybė padengė prastovoje esančio darbuotojo algos dalį, jei ji neviršija MMA (437 eurų į rankas), vėliau du mėnesius - 50 proc., o paskutinius du mėnesius - 30 proc.

Šaltinis: uzt.lt